- skurduolis
- skurduõlis, -ė smob. (2) 1. kas skurdžiai gyvena, skurdžius, neturtėlis: Žvejai nebuvo skurduoliai J.Dov. Užsidirbtų duonos – užaugintų beteisį skurduolėlį rš. 2. DŽ1 kas skurdžiai auga, sunykęs, nevėkšla: Skurduolės pušaitės sp. Medžius pjaunant, išimti (atrinkti) skurduoliai Mt.
Dictionary of the Lithuanian Language.